Kviečiame teikti pasiūlymus parengtam vietos plėtros strategijos 2023-2027 m. projektui

2023-04-25 d. nutoliniu būdu vyko 2023-2027 m. laikotarpio vietos plėtros strategijos projekto aptarimas su Švenčionių r. strategijos rengimo darbo grupe, kaimo bendruomenių, verslo atstovais, Švenčionių savivaldybės atstovais. Pristatyta Švenčionių rajono kaimiškosios teritorijos 2023-2027 metų strategijos tema: GERIAUSIAS VIETOS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS REKREACINIAM TURIZMUI VYSTYTI. Taip pat pristatyta atnaujinta SSGG analizė, atsižvelgus į strategijos darbo grupės pasiūlymus – atnaujinti ir pakoreguoti poreikiai bei VPS priemonės, priemonių rūšys, planuojama paramos suma, projektų skaičius, aptarti galimi pareiškėjai. 

Švenčionių rajono VVG „Švenčionių partnerystė“ kviečia Švenčionių rajono gyventojus teikti pasiūlymus parengtam vietos plėtros strategijos 2023-2027 m. projektui.

Naujajame laikotarpyje vietos projektams finansuoti skirta 1 175 072,00 Eur.

Siekiant nustatyti Švenčionių r. vystymosi galimybes ir problemas buvo atliekamas kaimo gyventojų poreikių tyrimas organizuojant grupines diskusijas seniūnijose su: ­­­­­

  • Adutiškio seniūnijos gyventojais (Adutiškio bendruomenės namai, 2022-10-27),
  • Svirkų seniūnijos gyventojais(Svirkų bendruomenės namai, 2022-10-27),
  • Pašminės, Reškutėnų ir aplinkinių kaimų gyventojais (Reškutėnų tradicinių amatų centras, 2022-10-28),
  • Kaltanėnų ir Labanoro seniūnijų gyventojais (Kaltanėnų seniūnija, 2022-10-28),
  • Pabradės ir Magūnų seniūnijų gyventojais ir verslininkais (­­­­­Pabradės seniūnija, 2022-11-24),
  • Švenčionių kaimiškosios seniūnijos – Milkuškų, Šventos, Stanislavavo, Zadvarninkų, Cirkliškio, Strūnaičio, Sarių, Vidutinės, Šutų ir aplinkinių kaimų gyventojais ir verslininkais (Švenčionių seniūnija, 2022-11-24),
  • Švenčionių rajono verslo atstovais (Švenčionių VVG biuras, 2022-11-25),
  • Švenčionėlių  seniūnijos gyventojai ir verslo atstovais (Švenčionėlių Kultūros centras, 2022-11-25),
  • Švenčionių rajono jaunimu (Švenčionėlių Kultūros centras, 2022-11-25).

Projekto „VVG „Švenčionių partnerystė“ 2023–2027 metų vietos plėtros strategijos parengimas“ Nr. 42PP-KV-22-1-03971-PR001 veiklų kalendorius

 

VVG teritorijos stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG)

Stiprybės

  1. VVG teritorija pasižymi gausiais ištekliais: miškai, ežerai, upės, gamtos ir kultūros paveldas. Išsiskiria istorijos ir kultūros paminklais, turtingu kraštovaizdžiu, etnografiniais ir gatviniais kaimais, turizmo maršrutais, tradicijomis, papročiais, savitu gyvenimo būdu, unikaliomis ekonominėmis veiklomis – bitininkystė, žolininkystė, tradicinė amatininkystė.
  2. Yra daug retai apgyvendintų, daugiataučių ir daugiakultūrinių seniūnijų, kuriose yra mažai naudojamų (įveiklintų, pritaikytų kitai paskirčiai) pastatų (mokyklos, kultūros namai, parduotuvės, individualūs namai ir kt.), turtingas kraštovaizdis, gali būti/yra konkurencinis pranašumas turizmo maršrutams kurti ir paslaugoms teikti, rekreacinėms erdvėms kurti.
  3. Poilsio, pažintinis, kaimo turizmas skatina žmonių judrumą, leidžia pažinti krašto savastį ir tradicijas, teigiamai veikia žmonių sveikatos būklę, įtraukia į aktyvią veiklą jaunimą ir pagyvenusius žmones, mažina kaimo depopuliaciją, nedarbo lygį ir antisocialinius reiškinius.
  4. Mažos ir vidutinės įmonės (99,6 proc.), smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra vieni svarbiausių ekonomikos augimo veiksnių, turintys esminį poveikį rajono ūkio raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui.
  5. Dėka patogios geografinės padėties (kryžkelė tarp Molėtų-Švenčionių – Utenos ir Ignalinos; netoli Vilnius; geras susisiekimas traukiniu; šalies strateginiai objektai) kaimai ir miesteliai pamažu virsta turistiniais, stiprinamas kultūrinis tapatumas (kūrybinės industrijos, tradiciniai amatai, gastronomija ir kt.) ir turi galimybę vystytis.
  6. Organizuojami respublikinės ir tarptautinės reikšmės kultūriniai renginiai yra gausiai lankomi turistų ir svečių.

Silpnybės

  1. Labai mažas gyventojų tankumas, sunku užtikrinti stacionarių socialinių paslaugų prieinamumą ir pasiekiamumą, gyventojai mažai pažįsta vieni kitus ir „naujus“ gyventojus, trūksta komunikacijos tarp vietos institucijų ir gyventojų, konsultavimosi su gyventojais.
  2. Gyvenamosios, darbo, mokymosi, poilsio ir sveikatos paslaugų teikimo vietos nėra artimos, stipri darbo migracija (iš Vilniaus, Švenčionių atvažiuoja dirbti specialistai – seniūnai, informatikai, programuotojai, inžinieriai, socialiniai darbuotojai, slaugės ir kt.), trūksta poreikius atitinkančio viešojo keleivinio transporto ir kitų paslaugų.
  3. Mažas gyventojų verslumo (užima paskutinę vietą apskrityje) ir novatoriškumo lygis, trūksta kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų, mažas darbo užmokestis ir vietos gyventojų pajamos.
  4. Didžioji dalis ūkininkaujančių yra priklausomi nuo viešosios finansinės paramos, gamina žaliavas (80 proc. grūdinių kultūrų produkcija), mažos pridėtinės vertės produktus, kuriuos eksportuoja (Vokietiją, Nyderlandai ir kt.), taiko intensyvaus ūkininkavimo technologijas.
  5. Rajono gamtos ir kitų išteklių vartojimo praktikoje dominuoja trumpalaikiai ekonominiai interesai, maža vietinių žaliavų (vaistinių augalų, medienos) paklausa ir aukštesnės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų pasiūla, trūksta rinkodaros strategijos.
  6. Maža dalis gamtos išteklių, kultūros paveldo objektų pritaikyta turistų saugiam ir kokybiškam lankymui, bendruomenei trūksta informacijos (kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros vertybes, apie išskirtinę saugomų teritorijų vertę, apie lankymo ir veiklos galimybes) ir konsultacijų apie turizmo paslaugų teikimą miškingose ir saugomose teritorijose.
  7. Lėtai auga alternatyvių energijos išteklių (vėjo, saulės, geoterminės energijos ir pan.) gamyba ir naudojimas,

Galimybės

  1. Auganti vietos ir užsienio turizmo paslaugų paklausa šalyje, inovatyviai plėtojamas kaimo ir gamtos turizmas skatina saugoti ir puoselėti vertingą gamtinę ir kultūrinę aplinką, padeda sėkmingai spręsti vietovių socialines, ekonomines ir aplinkosaugos problemas.
  2. Šalyje auga tradicinių ir aukšto rentabilumo (sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė, gėlininkystė, žolininkystė) bei energetinius poreikius tenkinančių ūkių skaičius, edukacines programas ir socialinius verslus plėtojančių bendruomenių skaičius, kuris padeda atrasti ir išplėtoti mažų ūkių ir kaimiškų rajonų konkurencinius pranašumus, padeda užtikrinti palankias (ekonomines, aplinkosaugines ir socialines bei kultūrines) vietovės vystymosi sąlygas.
  3. Žaliasis kursas, auganti Europos Sąjungos ir valstybės parama ekologiniam ūkininkavimui, bioįvairovės išsaugojimui, trumposioms maisto tiekimo grandinėms bei pažangiems ūkininkavimo metodams diegti gali padėti rajono ūkininkams, sparčiai persiorientuoti į gamtai draugišką (ekologinį, gamtinį, terapinį, biodinaminį, anglies kaupimo ir kt.) ūkininkavimą, perdirbimą ir tiesioginius pardavimus dėl sąlyginai mažos žemės ūkio naudmenų rajone dalies (tik 28,6 proc. visos rajono teritorijos),  dirvų užterštumo ir augančios biologiškai vertingų vietos produktų paklausos.
  4. ES piliečiams reikia kokybiškų ir įvairių turizmo paslaugų, atitinkančių aukštus saugos, kokybės ir gerovės standartus. Didėja regioninių, vietinių, unikalių produktų ir paslaugų populiarumas ir paklausa šalyje ir kitose ES valstybėse. Didėja finansinė parama bioekonomikos, žiedinės, žaliosios ekonomikos verslams.
  5. Augantis nacionalinės politikos dėmesys kaimo plėtros socialiniams ir aplinkosauginiams aspektams bei ES paramos lėšų investavimas į socialinių santykių tobulinimą ir solidarumą, leis plėtoti socialines, aptarnavimo ir rekreacinio poilsio paslaugas, sudarys realią galimybę kurti įvairius bendruomeninius tinklus bei daryti įtaką vyriausybinių ir savivaldos organizacijų sprendimams, gerinti kaimo žmonių gyvenimo sąlygas, mažinti kaimo gyventojų socialinių grupių pažeidžiamumą bei socialinį pasyvumą.
  6. Darnaus vystymosi prioritetas, įtvirtintas ES ir nacionalinės plėtros programiniuose dokumentuose, KPP, aplinkosaugos ir socialinės apsaugos teisės aktuose, sudarys palankias sąlygas gamtos, kultūros paveldo išsaugojimui, teritorinio identiteto stiprinimui ir darbo vietų kūrimui.
  7. Globalėjanti rinka ir geopolitinė situacija vis labiau aktualizuos vietos ekonomikos vystymosi reikšmingumą ir būtinumą, sudarydama palankias sąlygas atsinaujinančios energijos gamybos mastams, vienetinių, unikalių produktų gamybai bei tradicinės kultūros išsaugojimui. Išsaugota natūrali gamta, kraštovaizdis, gamtos ir kultūros paveldas įgys didelę vertę žmonių gyvenime ir padės pritraukti turistų.

Grėsmės

  1. Stabiliai besivystanti (auganti) Lietuvos ekonomika, ir toliau labai palankiai veiks gyvenimo kokybę didžiuosiuose miestuose ir kaimuose, kurie pritrauks aukštos kvalifikacijos specialistus ir sumanius gyventojus, iš kaimiškų savivaldybių, augs atotrūkis tarp gyvenamųjų vietovių, mažės norinčių važinėti į darbo vietas specialistų, sparčiai plėtosis požiūris į darbo ir gyvenamosios vietos suartinimą.
  2. Stiprėjanti klimato kaita, globalinė ekonominė ir kultūrinė integracija, bendros šalies kraštovaizdžio formavimo politikos stoka darys vis didesnį spaudimą Lietuvos kraštovaizdžiui, o dideli gamtiniai ir kultūriniai ištekliai kaimiškose vietovėse pereis į nuosmukį, sunyks krašto savitumas ir identitetas.
  3. Aplinkos tarša, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų didėjimas ir kaimo vietovių urbanizacija, turistų srauto augimas ir žema poilsiautojų kultūra, gali sudarkyti teritorijas, jų kraštovaizdį ir pažeisti kaimo vietovių ekologinį stabilumą.
  4. ES įgyvendinama sudėtinga kaimo plėtros politika, reikalaujanti realizuoti LEADER metodą ir ypač iniciatyvos rėmimo „iš apačios į viršų“ principą, gali tapti neišsprendžiamu uždaviniu šalies politikams ir vietos lyderiams. Jei bendradarbiavimas tarp nacionalinės, vietos valdžios ir vietos veiklos grupių nebus integruotas į visuotinę viešojo valdymo praktiką, reikšis  politinis biurokratizmas ir valdžios abejingumas bendruomenių problemoms, taip pastangos atnaujinti kaimo gyvenimą partnerystės pagrindu bus nustelbtos biurokratinių procedūrų.
  5. Jaunų žmonių negebėjimas, mažas verslumas ir menka motyvacija įsitvirtinti kaimo vietovėse, profesinių kompetencijų ir darbo rinkos poreikių atotrūkis, nepakankamai vystomi talentai ir kūrybinis potencialas, prognozuojamas tolesnis visuomenės senėjimas Lietuvoje ir ES didina poreikį socialinėms paslaugoms ir išlaidoms, gali priversti santykinai mažinti socialines išmokas ir paramą mažiau galimybių turintiems žmonėms.
  6. Mažėjantis saugumas dėl ekonominių ir sveikatos krizių, klimato kaitos ir gamtos užterštumo, nesureguliuojamų ES ir NATO politinių įvykių Ukrainoje, Rusijos agresijos, kontrabandos.
  7. Žemės ūkio veiklos intensyvumas, degraduojantys dirvožemiai, vis didesnio dėmesio reikalaujanti klimato kaita gali neigiamai paveikti gamtą ir vietos ekonomiką.

VVG teritorijos poreikių sąrašas

1.Paslaugų vietos gyventojams ir turistams įvairinimas įtraukiant jaunus žmones ir bendruomenines organizacijas.

2.Rekreacinių erdvių, turizmo objektų gausinimas ir įvairinimas.

3.Išsaugojimas ir išplėtojimas etnografinių, gatvinių kaimų, kultūros paveldo, tradicijų, papročių, savito gyvenimo būdo, turtingo kraštovaizdžio.

4. Inovacijų kūrimas ir diegimas turizmo ir aplinkosaugos veiklose skatinant verslumą, ugdant bendruomeniškumą ir sumanumą.

VIETOS PROJEKTAMS IŠ VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS BIUDŽETO SKIRTA:1 175 072 Eur.

Prioritetinės priemonės vietovės poreikiams tenkinti:

1 priemonė. Paslaugų vietos gyventojams ir turistams įvairinimas.

Tikslas – tvariai naudojant vietos išteklius įvairinti paslaugas vietos gyventojams ir turistams. 300 000,00 Eur. (3 projektai po 100 000,00 EUR; intensyvumas 65%).

2 priemonė. Rekreacinių erdvių ir turistinio potencialo vystymo skatinimas siekiant kaimo vietovių gyvybingumo. Tikslas – skatinti rekreacinių erdvių ir turistinio potencialo vystymąsi, siekti kaimo vietovių gyvybingumo, sudaryti palankesnes sąlygas  turizmo ir kitų vietos paslaugų ir produktų pasiūlai didinti, derinant vietos išteklius, apjungiant vietos gyventojus, kaimo verslus, ūkininkus ir kitus dalyvius, pasitelkiant skaitmeninius ir kitus pažangius sprendimus. 480 000,00 Eur. (4 projektai po 120 000,00 Eur.; intensyvumas 40%).

3 priemonė. Etninės kultūros ir gamtos paveldo pristatymas turizmo rinkoje.

Tikslas – pristatyt ir populiarinti etninės kultūros ir gamtos paveldą turizmo rinkoje. 155 071,00 Eur. (8 projektai po 19 384 Eur.; intensyvumas 90%).

4 priemonė. Darnaus vietos išteklių valdymo ir bendruomenės sumanumo skatinimas.

Tikslas – skatinti vietos išteklių darnų valdymą ir ugdyti bendruomenės sumanumą. 240 000,00 Eur. (3 projektai po 80 000 Eur.; intensyvumas 95%).

Poreikių tyrimo rezultatai: ŠVEN VPS 2023-2027

Susipažinti su Švenčionių rajono vietos veiklos grupės „Švenčionių partnerystė“ vietos plėtros strategijos 2023-2027 m. projektu ir/ar gauti papildomos informacijos galima vietos veiklos grupės buveinėje adresu Stoties g. 4, Švenčionys arba tel. +370 671 86418

Kviečiame teikti pasiūlymus iki 2023-05-23 d.: https://forms.gle/gnTd929rVJUfUDoV8