,,Senieji amatai šiandien” 2013-2014 m.

Projekto „Senieji amatai šiandien” pradžia – Reškutėnuose

Švenčionių rajono vietos veiklos grupė „Švenčionių partnerystė” ir dvi Latvijos vietos veiklos grupės „Jūrkante” ir „Cesu rajona lauku partneriba”, gavę paramą iš programos LEADER, įgyvendina projektą „Senieji amatai šiandien”.

Pagrindinė projekto idėja – artimiau supažindinti kaimo gyventojus su vis dar gyvuojančiais senaisiais tradiciniais amatais, suteikti galimybę amatininkams perteikti žinias, įgūdžius ir patirtį kaimo jaunimui dalyvaujant bendrose dviejų valstybių Latvijos ir Lietuvos projekto veiklose. Projektas „Senieji amatai šiandien” savo kelią pradėjo Reškutėnuose, kur yra įsikūrusi viena pirmųjų rajone kaimo bendruomenių, aktyviai dalyvaujanti įvairiuose projektuose. Be to, Reškutėnai ir jo apylinkės turi gilias įvairių liaudies amatų bei istorines šaknis. Šiame krašte visada buvo šaunių audėjų, verpėjų ir kitų tradicinių amatų meistrų.
Kovo 14 d. į buvusį Reškutėnų mokyklos pastatą rinkosi seminaro „Vilnos kelias” dalyviai – mūsų rajono ir svečiai iš Latvijos „Jūrkante” ir „Cesu rajona lauku partneriba” vietos veiklos grupių. Svečius pasitikusios projekto vadovė Birutė Borovikienė ir Reškutėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Janė Petkūnienė supažindino svečius su Reškutėnų kaimo bendruomenės veikla, o muziejininkė Viktorija Lapėnienė papasakojo apie turiningą šio krašto istorinę praeitį. Tuo pat metu daug dėmesio susilaukė audėjos Alytė Mikštienė ir Elena Jablonskaitė iš Vaiciukiškės kaimo, demonstravusios audimo meną, kitoje salytėje prie verpimo ratelio triūsė reškutėniškė Viktorija Urbonienė. Tai – dalis vilnos kelio.
Apie mūsų rajone vykdomus projektus papasakojo projekto vadovė Birutė Borovikienė ir Reškutėnų bendruomenės pirmininkė Janė Petkūnienė. Apie Latvijos vietos veiklos grupių „Jūrkante” ir „Cesu rajona lauku partneriba” vykdomus projektus papasakojo Kristaps Soms ir Kristine Zake.
Vilnos kelias prasideda nuo avių, todėl ir seminaro dalyviai apsilankė pas avis auginantį Kazimierą Pranskų, o po pietų apie vilnos karšimą ir vėlimą papasakojo Lilė Puzyriova. Vakarop seminaro „Vilnos kelias” dalyviai išvyko į Švenčionis, kur apsilankė Lilės ir Pavelo Puzyriovų vilnų karšykloje.
Kitą dieną Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre vyko seminaras „Juostų diena”. Su juostų vijimu seminaro dalyvius supažindino Sigutė Mudinienė, o su juostų pynimu – Rasa Breidokienė. Visi norintys galėjo ir patys pabandyti pinti ar vyti juostas, o vakare su kulinariniu paveldu, vaistiniais augalais, arbatžolėmis seminaro dalyvius supažindino Algirdas ir Rasa Breidokai.

Duoklė seniesiems amatams – tarptautinė konferencija ir turtinga mugė

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas” tarptautinio bendradarbiavimo projektą „Senieji amatai šiandien (SAŠ)” vainikavo tarptautinė konferencija ir matų mugė Švenčionėlių kultūros centre.

Šeštadienį, kovo 16 d., prie Švenčionėlių kultūros centro (ir pastato viduje) nuo pat ankstyvo ryto buvo didžiulis sujudimas: vėjyje plevėsavo statomos palapinės, į lentynas rikiavosi įvairūs dirbiniai, kvepėjo garuojanti arbata, grojo liaudiška muzika, o skardžiabalsiai kviesliai ragino miestelėnus nepramigti ir skubėti į tarptautinę amatų mugę. Čia amatus demonstravo mūsų ir kaimyninių rajonų bei Latvijos amatininkai. Lankytojai galėjo įsigyti įvairiausių dirbinių, skanėstų, žemės ūkio gėrybių ir, žinoma, įvairiausių verbų (juk po savaitės jau Šv. Verbos!).
Saulėtą, bet šaltą dieną rekybininkus ir amatininkus rengėjai nemokamai pamaitino karštais pietumis – kibinais su sultiniu ir tautinio paveldo valgiu, jau tapusiu Švenčionėlių kultūros centro renginių firminiu patiekalu, – „biguzu”.
Tarptautinę mugę iškilmingai atidarė ir sveikinimo žodžius tarė Švenčionių rajono mero pavaduotoja Raja Krupenina, Žemdirbių mokymo metodikos ir „Leader” programos centro direktorė Lina Gumbrevičienė ir svečiai bei projekto partneriai iš Latvijos. Renginį vedė Leonarda Vilčiauskienė ir Algirdas Breidokas.
Tebešurmuliuojant mugei Švenčionėlių kultūros centro salėje vyko tarptautinė konferencija.
Kol mugėje vyko prekyba, visus linksmino Švenčionėlių kultūros centro meno mėgėjai: folkloro ansamblis „Sudota”, kaimo kapela „Kuokinė”, garbaus amžiaus žmonių šokių kolektyvas „Senjorai”, vaikų folkloro ansamblis „Erškėtėlis”, moterų vokalinis ansamblis „Gabija” ir estradinė grupė.

Tarptautinė konferencija „Senieji amatai šiandien” taip pat prasidėjo Švenčionių rajono mero pavaduotojos Rajos Krupeninos sveikinimo žodžius ir linkėjimu puoselėti tautinį paveldą ir senuosius amatus, perduoti žinias apie juos jaunimui. Vicemerė pasidžiaugė, kad ir už prekystalių mugėje, ir konferencijoje – gausu jaunimo.
VVG „Švenčionių partnerystė” valdybos pirmininkas Dalius Velička, pasveikinęs tarptautinės konferencijos dalyvius, pasidžiaugė Lietuvos bei Latvijos bendradarbiavimu.
Žemdirbių mokymo metodikos ir „Leader” programos centro direktorė Lina Gumbrevičienė pristatė „Leader” programą Lietuvoje, pateikė daug įdomios statistikos ir gerosios patirties pavyzdžių. Centras teikia metodinę pagalbą vietos veiklos grupėms (VVG), įgyvendinančioms ar ketinančioms įgyvendinti vietos plėtros strategijas pagal „Leader” metodą.

Išsamus ir turiningas buvo Švenčionių r. Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Danutės Vigelienės pranešimas „Senieji amatai šiandien Švenčionių rajone. Amatų centro kūrimas”. Švenčionių rajone yra oficialiai užregistruoti 24 amatai, kuriuos vysto 129 amatininkai. Galime pasididžiuoti ne tik mezgėjomis ir nėrėjomis, audėjomis, juostų pynėjomis ir rišėjomis, konditerėmis, medžio drožėjais, kryždirbiais (kryždirbiui ir skulptoriui Juozapui Jakštui vieninteliam rajone suteiktas ir meno kūrėjo statusas), žvakių liejikais, vilnų karšėjais bei vėlėjais ir daugeliu kitų, bet ir retesnių profesijų amatininkais – krosnininkais, šulniakasiais, valčių meistrais ir t.t. Daug šių amatininkų prekiavo ir mugėje, o prieš tai vykusiuose seminaruose ne vienas iš jų noriai dalinosi žiniomis ir patirtimi. Senųjų amatų nykimas pastebimas visoje Lietuvoje, ne išimtis ir mūsų rajonas. Pavyzdžiui, prieškariu visa Švenčionių Strūnaičio gatvė buvo nusėta vilnų karšyklų ir vėlyklų – tai buvo vienas iš pagrindinių Švenčionių sentikių pragyvenimo šaltinių, o dabar čia veikia tik viena – Lilės Puzyriovos karšykla. Šį amatą ir karšyklą p. Lilė paveldėjo iš senelio ir sėkmingi atgaivino bei vysto toliau.
Prieškariu Švenčionių pynėjai krepšiais aprūpindavę visą Vilniaus Kaziuko mugę, o dabar jų taip pat mažėja, todėl būsimajame amatų centre, kuris bus steigiamas Reškutėnuose, be kita ko numatoma mokyti ir krepšių pynimo. Lietuvoje yra 20 amatų centrų, vienas iš jų steigiamas Reškutėnuose pagal 2007-2013 m. „Leader” programą.

Kad amatai sėkmingai gyvuotų, rajone kryptingai dirbama, stengiamasi išnaudoti visas valstybės teikiamas galimybes. Vaikai bei jaunimas nuolat skatinami perimti tradicinių amatų subtilybes, Nalšios muziejuje rengiamos moksleivių amatų parodos, vaikai su savo dirbiniais dalyvauja amatų mugėse, Rudens kermošiuje. Nalšios muziejus iniciatyva įsteigta Švenčionių rajono liaudies menininkų asociacija vienija rajono tautodailininkus ir liaudies amatininkus, rūpinsi tautodailės vertybių apsauga ir prieinamumu visuomenei, gaivina senuosius amatus, 2009-2011 m. Muziejuje surinkta ir saugoma medžiaga „Švenčionių krašto senieji darbai, amatai ir verslai”, nuolat rengiami edukaciniai užsiėmimai.

Šiuo metu yra sertifikuota dešimties Švenčionių r. amatininkų septyniolika gaminių (jiems suteikta A kategorija). Apie tautinio paveldo produktų ir gaminių sertifikavimo svarbą, teisinę bazę ir kitas aktualijas plačiai papasakojo lektorė Rasita Kraujelytė-Noreikienė. Sertifikavimo vienas iš tikslų – kad amatai liktų gyvi, kad Lietuvos svečiai, pirkdami gaminį būtų visiškai tikri, jog tai tikrai tautinis paveldas, o ne koks nors kiniškas padirbinys. Juk kiekvienoje šalyje turistas ieško ko nors autentiško, būdingo tik tai šaliai ar kraštui. Lektorė be kita ko pažymėjo ir sertifikuotos žaliavos svarbą. Pavyzdžiui, kaip pagaminsi tikrus raugintus obuolius, kuriems naudodavo tik antaninius, jeigu bus neišsaugotos senosios obelų veislės.

Įdomiai apie savo VVG veiklą ir vykdomus projektus pasakojo ir svečiai iš Latvijos. Projekto koordinatorius Kristaps Soms pristatė „Audimo tradicijų puoselėjimas NVO „Mežabele” ir „Amatininkai VVG „Jūrkante” teritorijoje”, o VVG „Cėsu rajon lauku partnerib” atstovė Kristine Zake – „Amatų iniciatyvos Cėsu rajone, gerosios patirties pavyzdžiai”. Ir latvių, ir lietuvių veiklos bei vykdomi projektai gana panašūs. Tik patys latviai sakė pasigendą tokio plataus valstybinio požiūrio į amatų puoselėjimą, kaip pas mus. Pasak jų, dar tik rengiamasi skaičiuoti oficialius amatus ir amatininkus, o štai pas mus tai jau daroma nuolat. Tiesa, Latvijos specifika – didžiulė jūros pakrantė, žemės ūkio veiklai netinkanti pelkėta ir miškinga vietovė sąlygoja ir amatų kryptį. Kažkada buvusioje gyvybingoje žuvininkystėje, kurioje vien Jūrkantės teritorijoje dirbo 1000 darbuotojų, dabar dirbti yra tikras iššūkis.
Apie kitus gerosios patirties pavyzdžius kalbėjo ir kiti svečiai iš Latvijos, vykdantys įvairius matų puoselėjimo projektus.

Švenčionių profesinio rengimo centro direktorė Milda Gustienė įdomiai ir vaizdingai pristatė savo mokymo įstaigą ir išreiškė viltį, kad ateityje užsimegs draugiški ryšiai su tokia pačia gera profesinio rengimo mokykla iš Latvijos.
Konferencijos dalyviams šoko ir dainavo Latvijos meno mėgėjai ir Švenčionėlių meno mokyklos mokiniai, kurie svečiams pateikė ir smagią staigmeną – latvišką šokį.
O kad visi konferencijos dalyviai viską puikiai suprastų, padėjo Švenčionių r. VVG „Švenčionių partnerystė” projekto vadovė Birutė Borovikienė, vertėjavusi ir latvių, ir rusų, ir lietuvių kalbomis. Ji dėkojo ir konferencijos dalyviams, lektoriams, ir rengėjams, ir Švenčionėlių kultūros centro šeimininkams, ir visiems pagalbininkams, kurie negailėjo nei laiko, nei jėgų šiam renginiui. Lektoriams buvo įteikti inkilai, o svečiai šeimininkams taip pat įteikė atminimo dovanas.
Su svečiais atsisveikino – iki susitikimo Latvijoje.