Vietos veiklos grupės (VVG) Lietuvos kaimuose padeda kurti naujas paslaugas ir verslus

Kiekvienoje Lietuvos kaimiškoje savivaldybės teritorijoje veikiančios VVG skatina vietos bendruomenių, verslo ir valdžios bendradarbiavimą sprendžiant aktualias vietos problemas. VVG sutelkia tris sektorius – pilietinę visuomenę, verslą ir vietos valdžią – ir siekia įgyvendinti tam tikros teritorijos plėtros tikslus, tenkinti tos teritorijos gyventojų ir bendruomenių poreikius.

Kvietimas Nr. 21 pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra” veiklos sritį „Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse pradėti“ Nr. LEADER-19.2.-6.2.

Kvietimas teikti vietos projektų paraiškas galioja nuo 2021 m. gruodžio 20 d. 8 val. iki 2022 m. vasario 18 d. 15 val.

Kvietimas Nr. 22 pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra” veiklos sritį „Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse plėtoti“ Nr. LEADER-19.2.-6.4.

Kvietimas teikti vietos projektų paraiškas galioja nuo 2021 m. gruodžio 20 d. 8 val. iki 2022 m. vasario 18 d. 15 val.

Kvietimas Nr. 23 pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra” veiklos sritį „Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse plėtoti“ Nr. LEADER-19.2.-6.4.

Kvietimas teikti vietos projektų paraiškas galioja nuo 2021 m. gruodžio 27 d. 8 val. iki 2022 m. vasario 25 d. 15 val.

Lapkričio 19 d. Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovų delegacija susitiko su Prezidentu Gitanu Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko tiesioginių išmokų ribojimą ir pasisako už gyvybingą kaimą, nes tuščias kaimas – neįdomus. Šiandien matome, kad yra suaktyvėję kažkokių neformalių ir neaišku kam atstovaujančių grupių, kurie prisistato visų ūkininkų vardu, veiksmai, taip pat agresyviai, šmeižikiškai ir neaišku ką siekiant įbauginti elgiasi žemės ūkio tarybos atstovai, grasindami atvaryti traktorius į sostinę. Kyla klausimas, kodėl būtent šiandien jaučiamas toks suaktyvėjimas? Kur šios grupės ir žemės ūkio taryba buvo anksčiau? Kam atstovauja, kieno interesus gina, ir kokie yra šių grupių/ organizacijų tikslai? Ar tikslas yra lipti ant bačkos ir rėkti, kaip viskas blogai, ar tikslas yra dirbti drauge, siūlyti problemų sprendimus ir siekti bendrų visam žemės ūkiui ir kaimui būtinų sprendimų.  Tikėtina, kad toks nepasitenkinimas kyla iš kai kurių ūkininkų, kuriems finansiškai nėra palanki naujoji 2021 – 2027 m. BŽŪP ir siūlomi finansiniai mechanizmai. Galima sutikti, kad susitarti dėl ES lėšų paskirstymo nėra lengva ir paprasta, tačiau misija tikrai įmanoma, jei galvojame apie šalies ateities kaimą, kuriame bus ir jaunimo, ir darbo vietų, ir tvariai ūkininkaujančių ūkininkų, sėkmingų verslininkų, sumanių bendruomenių, kooperatyvų ir pramoninių ūkių.

Prezidentui tuščias kaimas neįdomus

Teritorinio bendradarbiavimo projekto „Verslumo kodas Aukštaitijoje“ veiklos tęsiasi. Lapkričio 11 d. Švenčionių profesinio rengimo centre įvyko informacinis renginys – diskusija “Savanorystės galimybės ir nauda”. VšĮ „Skautų slėnis“ atstovė Živilė Dragūnė, savanoriai iš Čekijos, Ispanijos diskutavo apie savanorystės mitus ir realybę, Europos solidarumo korpuso (ESC) teikiamas galimybes, pasidalino tarptautinės savanorystės patirtimi.

Lapkričio 3 d.  įvyko LEADER ekspertų apskritojo stalo diskusija nuotoliniu būdu apie „Pažangų kaimą“ . Diskusijos moderatorė – Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Vilma Atkočiūnienė.

Pažangūs kaimai – kaimo vietovės ir bendruomenės, kurios kuria naujas galimybes besiremdamos esamomis, savo kaimo stiprybėmis ir ištekliais.  ES kylantis pažangių kaimų judėjimas apjungia kaimo vietovių bendruomenes, kuriančias naujas vystymosi kryptis. Pažangių kaimų sąjūdis nėra panacėja nuo visų kaimo bėdų. Greičiau tai ES Komisijos raginimas tiek valdžiai, tiek vietos bendruomenėms jautriai ieškoti teritoriniu požiūriu išmintingų sprendimų, raginimas vietos bendruomenėms suformuoti savo išgyvenimo ilgalaikę strategiją, kuri remtųsi mokslo ir technologijų naujovėmis.

Diskusijoje pateikta nemažai geros praktikos pavyzdžių: Inovatorių slėnis Antalieptėje, teminiai kaimai Ignalinos, Zarasų, Kėdainių rajonuose, Pagramančio kaimo bendruomenė Tauragės rajone, Melkio mokykla Vilniaus rajone ir kt.

Išvardintos pažangaus kaimo strategijų (projektų) prioritetinės sritys: trumposios maisto tiekimo grandinės ir vietos maisto sistemos; vietos paslaugos; sumanios specializacijos kaimo vietovės, pvz, teminiai, eko, neutralaus poveikio klimatui kaimai; švietimas, savišvieta, kolektyvinio žinojimo kūrimas, sumanumo ugdymas.

Išsakyta  daug pasvarstymų ir abejonių. Jei VVG „gaus“ galimybę finansuoti sumanių kaimų projektus, tai bendruomenių ir savivaldybių švietimas sumanaus kaimo tema guls ant VVG pečių. Turėsime suprasti ir viešinti tai, apie ką bus parama. Projektai galėtų būti ne vieno kaimo, bet kelių kaimų bendri, horizontalios ir vertikalios partnerystės, projektai. Kompleksinių priemonių taikymas aktyvinant bendruomenes, ugdant lyderius. VVG lyderystė rengiant ir įgyvendinant sumanaus kaimo pilotinius projektus, kurie sukurtų taip pat ir didelį demonstracinį efektą (kad būtų iš ko mokytis). Sunku įsivaizduoti, kaip VVG, ypač mažosios, galės inicijuoti sumanumo kaimuose procesą. Juolab kad „LEADER atitrūko nuo savo prigimties, mes tapome techniniai darbuotojai, o ne kūrėjai, telkėjai, idėjų generatoriai ir strateguotojai“, ir tai įvardinta kaip mūsų bėda. Daug turime dar aiškintis. Daug, daug reikia visapusiškos partnerystės.

• Diskusija_Vilma Atkočiūnienė

Spalio 9 dieną „Sodiečių“ kapela grojo maršą, kviesdama …į savo namus!

Šių metų pradžioje užbaigtas projektas „Bendruomenės namų statyba Trūdų kaime“ /Projekto Nr. ŠVEN-LEADER-6B-I-9-1-2019/. Projekto vykdytojas – Trūdų bendruomenė, projekto partneris – Švenčionių rajono savivaldybės administracija. Bendra projekto vertė 111 942,00 Eur su PVM, paramos suma – 80 945,00 Eur su PVM iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Pastačius bendruomenės namus ir įrengus infrastruktūrą, yra sudarytos visapusiškos sąlygos aktyviai bendruomenės veiklai, gyventojų užimtumui, švietėjiškiems renginiams, teminiams kūrybos vakarams, šventėms, kapelos repeticijoms, bendruomenės namai taps kultūros, laisvalaikio užimtumo centru.

O tokią gražią rudens dieną čia vyravo pakili nuotaika, padėkos projekto sumanytojams ir jo vykdytojams, visiems talkininkams, gėlės ir sveikinimai aktyviai bendruomenei ir jos energingajai pirmininkei Dovilei Pavliukevičienei.

Spalio 6-7 d.d. Kaune įvyko tarptautinė konferencija, organizuota Vietos veiklos grupių tinklo.  Švenčionių rajono VVG atstovavo Birutė Borovikienė ir Algirdas Uziala.

Europos Komisija yra viešai įsipareigojusi palaikyti pažangių kaimų judėjimą. Šis judėjimas turėtų paskatinti kaimų, miestelių gyventojus rengti savo vietovei ilgalaikes strategijas, kurios būtų paremtos mokslo ir technologijų naujovėmis. Tai tiesiogiai su VVG misija persipinanti tema, todėl VVG tinklas parengė ir įgyvendina projektą „Bendra vietos veiklos grupių iniciatyvų platforma pažangiam kaimui kurti“. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Pirmoji projekto dalis – seminarai „Pažangaus kaimo link“ – visose Lietuvos apskrityse jau įgyvendinti. Per juos dalyviai buvo supažindinti su pažangių kaimų judėjimu ir paskatinti savo vietovėse apmąstyti idėjas. 

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (“Litfood”) surinko kaimo bendruomenių, jų narių kūrybiškas veiklas ir parengė elektroninį leidinį ,,SUKURTA IR PAGAMINTA LIETUVOS KAIME“.

Leidinyje pateikiama susisteminta informacija apie kaimo bendruomenių, jos narių (apie 280 kaimo bendruomenių, jos narių ir kitų kaimo gyventojų) sukurtus ir pagamintus produktus, teikiamas paslaugas, pramogas bei kitas vykdomas veiklas iš 39 Lietuvos rajonų savivaldybių.

Šis leidinys bus nuolat pildomas ir periodiškai atnaujinamas. Informacijos apie kaimiškoje teritorijoje gaminamus produktus ir teikiamas pramogas bei paslaugas siųsti  el. paštu: bendruomenes@litfood.lt .

Leidinį rasite čia: https://www.litfood.lt/veiklos-sritys/socialinis-bendradarbiavimas/leidinys-sukurta-ir-pagaminta-lietuvos-kaime/

Projektas Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0362 „Nuspalvink gyvenimą ryškiomis spalvomis“  finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų (parama skirta iš Asociacijos „Švenčionių miesto vietos veiklos grupė“ vykdomo projekto „Švenčionių miesto vietos plėtros strategija 2016-2022 m.“).

Rugsėjo 8 d. įvyko VVG „Švenčionių partnerystė“ valdybos posėdis (susirašinėjant el. paštu). Svarstytas vienas klausimas – dėl Vietos plėtros strategijos 2016-2023 m. keitimo.

Tai jau 8-asis VPS keitimas.  Šįkart inicijuojamas  po VPS rezultatyvumo vertinimo rezultatų paskelbimo. Vertinimo metu nustatyta, jog mūsų VVG vykdomo projekto finansinis rezultatyvumas  pasiektas 80 proc., fizinis rezultatyvumas – 91 proc., sukurtų naujų darbo vietų skaičiaus proc. – 119, pazangos vertinimo rezultatas pasiektas.  Tokia išvada leidžia skirti paramą VPS įgyvendinimui pratęsti pereinamajam laikotarpiui 2021-2022 metams: išEURI lėšų – 170 017 Eur, iš Pereinamojo laikotarpio lėšų – 198 198 Eur, iš viso 368 215 Eur. Papildomai gauti lėšų VPS įgyvendinti reikalinga pakeisti Strategiją, iki rugsėjo 10 dienos pateikti Agentūrai suderinti keitimo dokumentaciją.

Valdyba patvirtino parengtą Strategijos keitimą.