Adutiškio mstl. 2025 m. balandžio mėn. – 2025 m. rugpjūčio mėn. buvo vykdomas projektas „Pristatyti ir puoselėti Adutiškio krašto tautinį paveldą”, kurio tikslas – pristatyti, puoselėti ir išsaugoti bei populiarinti Adutiškio krašto tautinį paveldą, istoriją, tradicijas, amatus, skatinant kultūrinį turizmą ir vietos bendruomenių įsitraukimą. Projekto veiklomis buvo siekiama išsaugoti ir perduoti edukatorių pateiktas žinias apie šio krašto tradicijas, papročius, amatus, istoriją. Projekto metu buvo suorganizuotos aštuonios pažintinės dienos po Adutiškio kraštą. Projekto dalyviai: 174 asmenų iš kurių 41 jaunuolių ir 20 – mažiau galimybių turintys asmenys. Projekto pažintinėje dienoje vyko ekskursija po Adutiškio miestelį:
Projekto dalyviai turėjo galimybę pasigrožėti Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Tai istorinė, stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Bažnyčia, stovinti Adutiškio miestelyje, Baltarusijos pasienyje, Kamojos (Birvėtos dešiniojo intako) dešiniajame krante.
Aplankytas ir pasigrožėtas buvo Adutiškio piliakalnis. Jis yra svarbus archeologinis ir kultūrinis objektas. Tai vienas iš Lietuvos piliakalnių, kuris yra žinomas dėl savo istorinės reikšmės ir išskirtinės geografijos. Piliakalnis stovi aukštai virš aplinkinių laukų pačiame Adutiškio miestelio centre. Archeologiniai tyrimai rodo, kad piliakalnis senovėje buvo gyvenamas. Adutiškio piliakalnis taip pat yra žinomas dėl savo kraštovaizdžio grožio.
Adutiškio krašto istorija yra neįkainojama ir tai įrodo Senosios Adutiškio žydų kapinės. Ypatingos ne tik dėl savo istorinio ir kultūrinio reikšmingumo, bet ir dėl to, kad jos yra viena iš svarbiausių žydų paveldą saugančių vietų Lietuvoje. Kapinės buvo įkurtos dar XVIII a. pabaigoje, ir jos buvo naudojamos iki Antrojo pasaulinio karo. Svarbu pažymėti, kad Adutiškis buvo žydų gyvenamasis centras, turėjęs gyventojų žydų bendruomenę, kuri prisidėjo prie miesto kultūrinio ir ekonominio gyvenimo. Per Antrąjį pasaulinį karą ir Holokausto metu šios bendruomenės nariai buvo sunaikinti, o jų kapai ir kultūrinis paveldas buvo pažeisti. Kapinės yra svarbus simbolis, liudijantis apie kadaise gyvavusią žydų bendruomenę. Jos dažnai yra lankomos turistų, istorikų ir paveldosaugos specialistų, kurie domisi žydų istorija ir siekia išsaugoti šią paveldą ateities kartoms. Kapinių būklė ir kai kurie išlikę antkapių fragmentai taip pat primena apie praeities skausmingus įvykius, susijusius su žydų genocidu Lietuvoje. Visos šios savybės daro Adutiškio senąsias žydų kapines ypatingomis ir svarbiomis tiek vietos, tiek ir šalies istorijai bei kultūrai.
Projekto dalyvius žavėjo buvęs linų fabrikas. Jis yra ypatingas dėl savo istorinio ir ekonominio reikšmingumo, nes jis buvo svarbus pramonės objektas XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Lietuvoje. Linų apdirbimo pramonė tuo metu buvo viena iš svarbiausių šalies ekonomikos šakų, o Adutiškio linų fabrikas buvo vienas iš didžiausių ir svarbiausių tokio tipo gamyklų Lietuvoje. Fabrikas buvo įkurtas 1882 metais ir pradėjo gaminti linų verpalus bei audinius. Jis buvo modernus ir gerai įrengtas pagal tuo metu turimas technologijas, o Adutiškio linų produkcija buvo žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tai buvo svarbus regiono pramonės centras, kuriame dirbo daug vietos gyventojų. Fabriko veikla skatino ekonominį augimą ir padėjo formuotis Adutiškio kaip pramoninio miestelio įvaizdžiui. Deja, po Pirmojo pasaulinio karo ir per laikotarpį, kai Lietuva įgyvendino pramonės reformą, fabrikas patyrė nuosmukį. Vėliau, Sovietų Sąjungos laikais, fabrikas buvo nacionalizuotas, o jo veikla buvo ribojama dėl ekonominių ir politinių pokyčių. Šiandien buvęs Adutiškio linų fabrikas yra vertingas istorinis objektas, primenantis apie senąją pramonės tradiciją, ir tampa svarbiu paveldo šaltiniu. Visos šios priežastys daro jį ypatingu ne tik dėl pramoninės praeities, bet ir dėl įtakos Adutiškio bei aplinkinių regionų gyvenimui ir kultūrai.
Projekto dalyviai turėjo galimybę apsilankyti Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienos ruože. Šis – ruožas ypatingas dėl kelių aspektų. Pirmiausia, jis turi tiek geografinių, tiek politinių ypatumų: Geografine reikšme: Sienos ruožas apima įvairias gamtines zonas – miškus, pelkes, upes . Istoriniu kontekstu: Šis ruožas turi ilgas istorines šaknis, nes per jį praeina viena iš svarbiausių regiono prekybos ir kultūrinės sąveikos kelių, siekiančių nuo senovės laikų. Politiniu aspektu: Sienos ruožas tarp Lietuvos ir Baltarusijos taip pat turi svarbią politinę reikšmę, nes šiuo metu ji žymi ES ir Rytų partnerystės šalių ribą. Šis sienos ruožas išlieka svarbus tiek saugumo, tiek kultūrinės sąveikos aspektu.
Projekto „Pristatyti ir puoselėti Adutiškio krašto tautinį paveldą” dalyviai buvo sužavėti istoriniu pažinimo turistiniu žygiu apie I-ojo pasaulinio karo fronto liniją, inžinierinius įtvirtinimus. Šiuo turistiniu žygiu projekto dalyviai žygiavo 9 km. nepriklausomai nuo oro sąlygų. Istorija ir esami, ranka apčiuopiami, objektai žavėjo ne vieną žygio dalyvį, nes Adutiškio krašto istorija liudija, kad pirmojo pasaulinio karo metu inžineriniai įtvirtinimai ir žeminės buvo naudojami siekiant sustiprinti pozicijas ir apsaugoti karius nuo priešo ugnies. Šie įtvirtinimai buvo labai svarbūs kare, dėl kasetinių karo veiksmų, kurie dažnai įtraukė ilgas ir statines linijas, kuriose kariai buvo paslėpti nuo priešo žvalgybos ir bombardavimų. Šioje ekskursijoje buvo galimybė pamatyti, susipažinti su Trenchės grioviais, kuriais Pirmojo pasaulinio karo metu buvo masiškai naudojamos tranšėjos. Kariai dirbo gilindami ilgas linijas, kurios saugojo juos nuo tiesioginės ugnies, tačiau tuo pačiu sukeldavo iššūkių dėl drėgmės, purvo ir aplinkos sąlygų. Tai tapo labai svarbia ir atpažįstama karybos dalimi. Susipažino su bunkeriais, kurie yra įvairaus dydžio ir tipo inžineriniai statiniai, jie buvo naudojami kaip apsauga nuo bombų ir artilerijos ugnies. Bunkeriai buvo iškastos ar pastatytos įtvirtintos struktūros su storomis sienomis, kartais su stogais, pagamintais iš armatūros ir betono. Susipažino su Žeminės ir požeminiais įtvirtinimais, jos būdavo kasyklos ar slėptuvės, kurios buvo kasamos po žeme, kad kariams būtų suteikta papildoma apsauga nuo priešo ugnies. Kai kurios buvo naudojamos kaip sandėliai, poilsio vietos arba netgi kaip laikinos ligoninės. Matėme minų laukų įrengimus, kuriuose siekiant apsaugoti savo pozicijas ir trukdyti priešo judėjimui, buvo kuriami minų laukai. Tai buvo tam tikros teritorijos, kuriose buvo išdėstyta daug sprogmenų, o jų detonavimas turėjo sutrikdyti priešo kariuomenės judėjimą ir puolimą. Šis istorinis žygis praturtino vidumi kiekvieną projekto dalyvį.
Šio projekto dėka „ Pristatyti ir puoselėti Adutiškio krašto tautinį paveldą“ projekto dalyviai skambant cimbolų muzikai, turėjo nuostabią tautinio paveldo, sertifikuoto produkto – žvakių liejimo edukaciją.
Adutiškio tautinio paveldo sertifikuoto produkto žvakių liejimo edukacija buvo ypatinga tradiciškumu ir amato išsaugojimu – ši edukacija suteikė galimybę susipažinti su senovinėmis žvakių liejimo technikomis, perduodamomis iš kartos į kartą. Tautinio paveldo sertifikatas liudija, kad žvakių gamyba atitinka autentiškas, tradicines Lietuvos amato praktikas. Šia sertifikuoto produkto žvakių edukacija skatinome kūrybiškumą, dalyviai ne tik išmoko technikos, bet ir sukūrė savo unikalų dizainą, įgyvendindami asmeninį požiūrį ir kūrybiškumą. Tai puiki galimybė buvo kurti originalias, rankų darbo žvakes. Ši sertifikuoto produkto žvakių edukacija prisidėjo prie tautinio paveldo išsaugojimo ir populiarinimo mūsų Adutiškio krašte. Dalyviai ne tik mokėsi amato, bet ir gilinosi į žvakių istoriją bei jų svarbą lietuvių kultūroje. Edukacijos metu gaminamos žvakės buvo pagamintos iš natūralių medžiagų, tokių kaip bičių vaškas, kuris yra ekologiškas ir tvarus.
Adutiškio kraštas garsus unikaliomis Adutiškio krašto sutartinių giesmėmis. Ir šio projekto dėka, projekto dalyviai turėjo galimybę sudalyvauti sutartinių giesmių edukacijoje.
Adutiškio krašto sutartinės – tai unikalus ir svarbus Lietuvos muzikos paveldas, išsiskiriantis savo ypatinga melodine struktūra ir atliekamos technikos. 2001 m. Adutiškio krašto sutartinės buvo įrašytos į UNECKO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šios sutartinės turi kelias išskirtines savybes: keliomis balsų linijomis skamba tuo pačiu metu, tačiau nesiliečia viena su kita. Adutiškio krašto sutartinėse giesmėse yra įtvirtinta tam tikra simbolika, išreiškianti gyvenimo ritmus, gamtos ciklus, darbų kaitą. Jų atlikimas dažnai susijęs su ritualais, apeigomis. Adutiškio krašto sutartinės turi gilias šaknis ir yra išlaikiusios autentiškas melodijas ir atlikimo būdus, perduodamas iš kartos į kartą. Šios giesmės atspindi vietos bendruomenės gyvenimo ritmą, dažnai atliekamos per įvairias šventes, susibūrimus. Adutiškio kraštas, esantis rytų Lietuvoje, turi savo specifines sutartinių atlikimo tradicijas, kurios šiek tiek skiriasi nuo kitų Lietuvos regionų sutartinių. O tai reiškia, kad šios sutartinės turi savitų melodinių ir ritminių ypatumų, būdingų tik šiam kraštui. Adutiškio krašto sutartinės – tai vertingas kultūrinis paveldas, kuris prisideda prie Lietuvos muzikos tradicijų išsaugojimo ir puoselėjimo.
Bendradarbiaujant su Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centru buvo sėkmingai įgyvendinta dar viena iš projekto „Pažinti ir puoselėti Adutiškio krašto tautinį paveldą“ veiklų. Projekto metu ypatingas dėmesys skirtas: Buvusiam linų perdirbimo fabrikui, Adutiškio piliakalniui, Stajetiškio piliakalniui, įtvirtinimams ir bunkeriams, žuvusiems Vokietijos kariams Adutiškyje, Adutiškio žydų senosioms kapinaitėmis. Siekiant padidinti lankytojų įsitraukimą Adutiškio seniūnijoje, bei skatinti domėjimąsi kultūros ir gamtos paveldu, buvo įrengti specialūs informaciniai QR kodai, kuriuos galima nuskenuoti išmaniuoju įrenginiu. Kiekvienas QR kodas nukreipia į turinį, kuriame atskleidžiami tam tikri šios vietovės aspektai . Medžiaga pateikiama įvairiomis formomis: tekstiniu formatu, vaizdine medžiaga (nuotraukomis, vaizdo įrašais), bei garso įrašais, kurie leidžia dar labiau pajusti vietos dvasią .
Šio projekto džiugi kulminacija – filmas apie Adutiškio kraštą. Šis filmas tai dovana visam Adutiškio kraštui, visam Švenčionių rajonui ir visai mylimai mūsų Lietuvai.
Su visa pagarba ir nuoširdumu norime visiems padėkoti kurie dalyvavo šio projekto veiklose bei prisidėjo prie projekto įgyvendinimo veiklų.
Projekto vertė 21537,78 Eur. ES finansavimas 19384,00 Eur.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga.
Straipsnį parengė Adutiškio bendruomenė “Saulėgrąža”
Galerija:
Video nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=UPtJgOTYbeU