Nalšios muziejus sėkmingai užbaigė projektą „Švenčionių kraštas. Gatviniai kaimai ir sutartinės“, skirtą Aukštaitijos sutartinių tradicijos sklaidai ir Švenčionių krašto kultūros paveldo pažinimui. Projekto metu išleistas leidinys „Švenčionių kraštas. Trijų istorijų takais“, kuriame pristatomi svarbiausi projekto maršrutai, lankytini objektai ir žmonių pasakojimai, atveriantys Švenčionių krašto kultūrinį paveldą nauju žvilgsniu. Leidinio nuotraukų autorius – fotografas Marius Semaška, subtiliai perteikęs Nalšios krašto grožį, šviesą ir tradicijų dvasią.
Rugsėjo 13 d. ant Cirkliškio piliakalnio vyko XX Aukštaitijos regiono sutartinių šventė „SUTARJĖLA“, subūrusi sutartinių giedotojus iš visos Lietuvos. Šventės metu vyko bendras sutartinių ratas ant piliakalnio, giedojimas bendruomenėse bei baigiamasis koncertas Cirkliškio dvaro kieme. Šis renginys tapo simboliniu projekto akcentu, įprasminusiu sutartinių gyvybingumą ir bendrystės dvasią Aukštaitijos žemėje.
Tęsdamas projekto veiklas, Nalšios muziejus rugsėjo–spalio mėnesiais organizavo nemokamas ekskursijas po Švenčionių kraštą. Jų metu dalyviai lankė kultūros paveldo objektus, tradicinės architektūros gatvinius kaimus, senąsias šventvietes bei gamtos paminklus. Maršrutai driekėsi per Švenčionis, Adutiškį, Jukiškę, Reškutėnus, Mėžionis, Kretuonis ir kitas vietoves, atskleidžiančias krašto istorinį bei kultūrinį daugiasluoksniškumą.
Spalio mėnesį projektą užbaigė sutartinių edukacijos, vykusios Švenčionių rajono bendruomenėse, profesinio rengimo ir kultūros centruose. Edukacijas vedė Ignalinos krašto folkloro ansamblis „Čiulbutė“ ir jo vadovė Sigutė Mudinienė. Užsiėmimų metu dalyviai susipažino su sutartinių giedojimo tradicija, jos ritminiu ir melodiniu savitumu bei patys įsitraukė į šį unikalų Aukštaitijos daugiabalsės muzikos reiškinį.
Projektas įgyvendintas pagal vietos plėtros strategijos „Švenčionių partnerystė“ priemonę, bendrai finansuotas Europos Sąjungos lėšomis bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Švenčionių rajono savivaldybės lėšomis.
Nalšios muziejus dėkoja visiems prisidėjusiems prie projekto veiklų ir kviečia toliau kartu puoselėti Švenčionių krašto paveldą bei gyvąsias kultūros tradicijas.
Įgyvendindamas šį projektą, Nalšios muziejus prisidėjo prie ES BŽŪP 9 tikslo – skatinti socialinę įtrauktį, mažinti skurdą, kurti darbo vietas ir stiprinti ekonominę bei kultūrinę plėtrą kaimo vietovėse. Projekto veiklos neapsiribojo vien kultūros paveldo pristatymu – jos tapo priemone telkti žmones bendriems tikslams, skatinti tarpusavio pagalbą, pasididžiavimą savo kraštu ir dalijimąsi žiniomis tarp skirtingų kartų.
Ekskursijų ir edukacijų metu buvo propaguojamas darnus požiūris į gamtą ir vietos išteklius, pabrėžta, kad žmogaus gerovė tiesiogiai priklauso nuo subalansuoto santykio su aplinka. Dalyviai susipažino su tradiciniu augaliniu maistu, vaistažolių ir natūralių produktų naudojimo kultūra, kuri nuo seno buvo neatsiejama nuo Aukštaitijos gyvenimo būdo. Tokiu būdu skatinamas sąmoningas vartojimas, sveikos gyvensenos principai ir pagarba gamtai – vertybės, atitinkančios tvaraus maisto gamybos bei vartojimo kryptį.
Projekto veiklos prisidėjo ir prie vietos smulkaus verslo bei amatininkų matomumo. Kelionių maršrutai ir leidinyje pristatytos vietovės skatina turizmo srautus, o tai tiesiogiai palaiko vietos paslaugų tiekėjus, ūkininkus, maisto gamintojus bei kultūrinių renginių organizatorius. Toks požiūris stiprina kaimo ekonominį gyvybingumą, kuria naujas galimybes pajamoms ir mažina socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo gyventojų.
Be to, projektas suteikė galimybę aktyviai dalyvauti socialiai pažeidžiamiems asmenims – vyresnio amžiaus gyventojams, jaunimui, kaimo moterims, kultūros darbuotojams – taip skatinant jų įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą ir suteikiant jiems pasitikėjimo savo gebėjimais.
Nalšios muziejaus įgyvendinamas projektas parodė, kad kultūra – tai ne tik atmintis, bet ir ateitis. Puoselėdami tradicijas, žmonės mokosi gyventi sveikiau, atsakingiau vartoti vietinius produktus, tausoti aplinką ir kurti stipresnį bendruomeniškumo jausmą. Tai tikras įrodymas, kad kaimas gali būti ir kūrybingas, ir tvarus.
