2017 m. vasario 13-17 d. SOCIFACTION: social entrepreneurship for regionsdevelopment (socialinio verslo plėtra regionuose) programos organizatorių kvietimu, pažintinio vizito į Didžiąją Britaniją vyko 22 atstovai iš skirtingų Lietuvos vietovių: po vieną mokytoją iš programoje dalyvaujančių mokyklų ir po vieną atstovą iš 10 savivaldybių. Švenčionių rajono savivaldybei atstovavo Eglė Jakštaitė-Rouda, rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė. Vizito tikslas buvo aplankyti gerąsias socialinio verslo praktikas – veikiančius socialinius verslus, susitikti ir aptarti socialinės partnerystės galimybes ir praktikas su valstybinių institucijų atstovais, sužinoti kokią įtaką socialinis verslas, integruotas į mokyklų programas, daro moksleiviams.
Pažintinis vizitas Didžiojoje Britanijoje vyko Londono mieste. Jo metu grupę iš Lietuvos lydėjo Martin Cooper, socialinio verslo konsultacinės įmonės Red Ochre partneris ir socialinio verslo asociacijos UK narys.
Pirmąją pažintinio vizito dieną buvo pristatyta bendra programa ir Socialinio verslo sektorius UK, apie kurį papasakojo Robert Foster, socialinio verslo konsultacinės įmonės Red Ochre atstovas.
Didžioji Britanija yra bene didžiausią pažangą socialinio verslo lauke Europoje pasiekusi šalis. Socialinis verslas, bendruomeninės ir privačios iniciatyvos, kuriančios efektyvias viešąsias ar socialines paslaugas, ten veikia jau 25 metus. Socialinio verslo pradžia – staigus lėšų sumažinimas viešajam sektoriui. Tuomet savivaldybėse atsirado specialistai, kurie dirbo su bendruomene, verslininkais ir tyrė poreikius, kvietė bendradarbiauti, apjungti reikalingas paslaugas. Šiuo metu šalyje suformuotos aiškios socialinio verslo veikimo gairės, sėkmingai funkcionuoja integralus socialinio verslo mokymas skirtinguose švietimo lygmenyse.
Robert Foster pabrėžė, kad vieningo socialinio verslo apibrėžimo nėra, jis socialinį verslą apibūdino, kaip veiklą, kuri siekia socialinio poveikio, o taip pat ugdo verslumą. Kitaip sakant, socialinis verslas padeda spręsti šiuo metu opiausias problemas – skurdo, sveikatos, nedarbo, aplinkosaugos ir kitas problemas, ir iš to gauna pelną, kurio daugiau kaip 50 proc. reinvestuojama į veiklos plėtrą, paslaugų kokybės gerinimą, darbuotojų kvalifikaciją, socialinių problemų sprendimą, skiriama labdaringai veiklai. Socialinis verslas skiriasi nuo tradicinio verslo modelio, kurio pagrindinis tikslas yra akcininkų kapitalo didinimas. Socialiniam verslui svarbi visuomeninė/aplinkosauginė misija, t.y. socialinių problemų sprendimas, siekiant didinti poveikį visuomenei, o pelnas naudojamas tik kaip įrankis šiems tikslams pasiekti. Socialinis verslas pastaruoju metu ypač populiarėja, nes ilgalaikėje perspektyvoje tai yra pigiau ir pokyčiai tvaresni.
Antrąją pažintinio vizito dieną susitikome su Charlotte De Ruyver, Social Enterprise UK asociacijos atstove, Juliet Comford, Britų Tarybos socialinio verslo patarėja bei mokytoju Jonathan Clitheroe.
Verslo vystytoja Charlotte De Ruyver pristatė Social Enterprise UK (nacionalinė socialinio verslo asociacija) bei šalies teisinę aplinką. Asociaciją sudaro bendruomenes atstovaujančios įmonės, kurios siekia sukurti kuo didesnę vertę bendruomenei. Social Enterprise UK centro darbuotojai konsultuoja asociacijos narius, atlieka tyrimus, padeda įmonėms organizuoti viešuosius pirkimus, vykdo visuomenės informavimo funkciją. Ji akcentavo, kad socialinis verslas yra lokalus, jis kiekvienoje valstybėje turi būti pritaikytas labai individualiai, tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Socialiniam verslui lengvatos netaikomos, įmonės turi pačios ieškoti investavimo šaltinių, išskyrus atvejus, jei socialinis verslas sukuriamas per nevyriausybines organizacijas. Didžiojoje Britanijoje veikia apie 70 tūkst. socialinio verslo įmonių, kurios 240 milijardų svarų prisideda prie šalies ekonomikos. Socialiniam verslui reikia kuo daugiau klientų, todėl svarbu, kad vietos bendruomenė remtų jį, kuo daugiau pirkdama iš savo verslų.
Britų Tarybos socialinio verslo patarėja Juliet Comford pristatė Britų Tarybos veiklą socialinio verslo lauke, aptarė darbą su mokyklomis. Ji pastebėjo, kad kai kuriose šalyse 70 proc. jaunų žmonių yra bedarbiai, todėl labai svarbu ieškoti naujų būdų, kaip ugdyti jaunus žmones, kurti mechanizmus, padedančius juos įtraukti į darbo rinką. XXI amžiuje svarbūs gebėjimai: kritinis mąstymas sprendžiant problemas; bendradarbiavimas ir komunikacija; pilietiškumas; lyderystė ir kt. Todėl būtina sukurti vaikams lygias startines galimybes. Socialinis verslas yra tinkamas instrumentas ugdyti lyderius ir inovatorius. Juliet Comford papasakojo kaip socialinio verslo modelis integruojamas į švietimą, kad vaikai būtų verslesni, greičiau įsidarbintų, būtų atsakingi prieš globalias problemas. Ji akcentavo, kad verslo mokymo kursą mokiniams turėtų sudaryti ne tik teorinės žinios, bet
ir praktinės užduotys bei išvykos į socialinio verslo įmones. Tokiu būdu skatinama vaikų motyvacija įsitraukti į procesą. Praktinių užduočių metu mokiniai mokomi identifikuoti problemas bendruomenėje, ieškoti būdų jas spręsti, sukurti verslo planą, į kurį įeina marketingas, rinkos analizė, skaičiavimai ir kt. Tyrimų rezultatai parodė, kad vaikai, mokymų metu pabandę kurti verslą, vėliau lengviau įsidarbina. Socialinio verslo mokymo tikslai gali būti globalūs, susiję su skurdo mažinimu, lyčių lygybe, darniu ekonomikos vystymusi ir t.t. Pavyzdžiui, Škotijoje vienos mokyklos mokiniai perka iš Afrikoje gyvenančios moters jos iš popieriaus pagamintus karoliukus, kuriuos parduoda. Gautas pelnas grąžinamas į Afriką, tam tikros mokyklos rėmimui. Tikslas yra globalus, vaikai motyvuojami ir įtraukiami į procesą būti atsakingais, o taip pat ir versliais. Jie yra ugdomi, kad versle svarbus moralinis aspektas – ne pinigų gavimas, bet kam panaudoji tuos pinigus.
Jonathan Clitheroe pasidalino praktine patirtimi, įgyvendinant Socialinio verslo lyderių programą mokykloje.
Buvo sudaryta galimybė apsilankyti vienoje iš Londone esančių kavinių ,,Shoreditch Trust“, priklausančių profesinio mokymo įstaigai. Kavinė veikia kaip socialinis verslas, kurio tikslas – sudaryti galimybę neturintiems darbo jauniems žmonėms integruotis į darbo rinką. Kavinėje jaunuoliai mokomi aptarnauti klientus, gaminti maistą. Jiems suteikiamos medžiagos, priemones, psichologo paslaugos. Gautos lėšos panaudojamos kavinės išlaikymui ir jos gerbūvio kūrimui bei investuojama į mokymo programą.
Didžiojoje Britanijoje sumažinus biudžetą viešam sektoriui visos savivaldybių įmonės, atsakingos už gatvių ir šiukšlių tvarkymą, vandens ūkį, sporto ir laisvalaikio organizavimą ir kt., tapo socialiniais verslais. Apsilankėme Londono vandens centre, kuris priklauso vienam iš didžiausių socialinių verslų Didžiojoje Britanijoje ir yra vienas didžiausių viešųjų sporto paslaugų tiekėjų, veikiančių visoje šalyje. Centro veiklą pristatė šio centro direktorius Peter Bundey. Centrą valdanti socialinio verslo įmonė turi nevyriausybinės organizacijos statusą. Kompleksas sujungė daugumą (apie 253) sporto ir laisvalaikio centrų, 88 bibliotekas, priklausiusias savivaldybei.
Asociacija vadovaujasi 4 principais: paslaugų kokybės gerinimas (reinvestavimas ir plėtra), darbuotojų kvalifikacijos kėlimas; bendruomenės įtraukimas, siekiant maksimaliai padidinti joje gyvenančių žmonių sveikatą (sveikatinimo programos, sporto prieinamumo didinimas) ir ekonominė atsakomybė, siekiant finansinio stabilumo (daugiau pajamų, daugiau galimybių ir finansinė nepriklausomybė). Asociacija užsidirba teikdama paslaugas. Turi koledžą, kuriame apmokomi darbuotojai, priklauso vaikų dienos centrai, poilsio ir sporto centrai, bibliotekos, parkai ir viešosios erdvės, teikia visuomenės sveikatos ugdymo paslaugas, atlieka tyrimus ir kt. Paslaugas perka savivaldybė, kiti verslininkai arba žmonės, kuriems tokių paslaugų reikia. Socialinis verslas dalyvauja projektuose, tačiau esminis jų tikslas ne gauti paramos, o gauti klientų. Todėl stengiamasi pirkti paslaugas/ prekes iš savo rajono socialinių įmonių. Kadangi lėšų paslaugų pirkimui visada trūksta, svarbu subalansuoti taip, kad paslauga ar prekė būtų reikalinga kitam verslui, žmogui, savivaldybei.
Trečia vizito diena buvo skirta išvykoms į socialinio verslo įmones. Vienas labiausiai įkvepiančių verslų Jungtinėje Karalystėje yra ,,Hackney Pirates“ (Piratų laivas), tai aplinka, kur vaikai gali gauti plataus spektro švietimo paslaugas. Veikia suvenyrų parduotuvėlė su galimybe išgerti kavos/arbatos, nuomoti patalpas gimtadieniams, šventėms, rengti edukacines programas. Surinktos lėšos skiriamos čia pat esančio vaikų dienos centro paslaugoms, kurios teikiamos kasdien, apie 2,5 val. per dieną. Dienos centrą lanko 9-12 metų amžiaus vaikai, susiduriantys su mokymosi sunkumais ir kuriems reikalinga pagalba. Vaikus į dienos centrą nukreipia mokykla, kuri perka iš vaikų dienos centro paslaugas, mokyklų skiriamos lėšos už vaikus sudaro ¼ centro biudžeto lėšų. Vaikų dienos centre dirba keli mokytojai ir savanoriai. Ugdomi vaikų raštingumo, pasitikėjimo savimi įgūdžiai. Vaikų kūriniai yra panaudojami suvenyrų gamybai (iš vaikų piešinių gaminami atvirukai, vaikų kūryba panaudojama vaikiškoms knygelėms išleisti).
Kitą įdomų socialinį verslą Southbank Mosaics (Mozaikų dirbtuvės) pristatė Paula Ligo. Šio centro įkūrėjui pusmečiui buvo skirtos bažnyčios rūsio patalpos už tai, kad būtų pagerinta pačios kriptos būklė bei aplinka aplink bažnyčią. Čia nuolat būriavosi benamiai, kuriems kartais leisdavo nakvoti pačioje bažnyčioje. Sutvarkius patalpas ir aplinką, įkūrus sodą, kriptoje įsikūrė kūrybinė studija, orkestras, teatro kompanija, muzikantų ir bendruomenės įmonės. 2004 metais studija gavo užsakymą sukurti poeto, rašytojo ir artisto Viljamo Bleiko darbus iš mozaikos. Sukurtais meno kūriniais puošiamos miesto gatvės, kitos viešosios erdvės. Užsakymus įvairia tematika priima ir vykdo iki šiol. Centre organizuojami kursai suaugusiems su specialiaisiais poreikiais, jauniems žmonėms, turintiems reikalų su policija, asmenims, nubaustiems viešaisiais darbais. Paslaugos asmenims nekainuoja, jas perka savivaldybė ar verslininkai.
,,Petite Miracles“ – senus baldus restauruojanti socialinė verslo įmonė, kurios savininkė Elisicia Moore. Įmonėje baldus restauruoja benamiai, iškritę iš darbo rinkos asmenys, o taip pat darbo biržos atsiųsti asmenys, kuriems reikalinga praktika. Be to, įmonė padeda žmonėms parduoti baldus už tam tikrą mokestį, vykdo mokymus, bendradarbiauja su vaikų dienos centrais, teikia jiems patalpų dizaino ir baldų atnaujinimo paslaugas. Įmonės savininkė nurodė, kad pagrindinės priežastys, pastūmėjusios įkurti socialinį verslą, buvo domėjimasis dizainu ir noras padėti žmonėms.
Ketvirtą vizito dieną susipažinome su Helen Sharp, viešųjų pirkimų eksperte, dirbusia su ilgalaikėmis investicijomis vietos valdžios institucijose. Ji pasidalino patirtimi, kokios prielaidos turi įtakos efektyviai socialinei partnerystei ir kaip tai atsispindi ilgalaikiuose rezultatuose. Didžiojoje Britanijoje sumažinus lėšas viešajam sektoriui, savivaldybėse atsirado specialistai, kurie dirbo su bendruomene, verslininkais ir tyrė poreikius, kvietė bendradarbiauti, apjungti reikalingas paslaugas. Ji akcentavo, kad svarbu yra investuoti į žmonių santykius, socialinius tinklus, ir ne visuomet į naujų paslaugų kūrimą. Kaip pavyzdį ji pateikė senelių namus, į kuriuos savivaldybė investavo daug lėšų, tačiau moderniuose senelių namuose gyvenantys žmonės jautėsi nelaimingi. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad globos namuose gyvenantiems žmonėms ne tiek svarbios geros gyvenimo sąlygos, kiek geras psichologinis klimatas. Kaip alternatyvą socializacijos paslaugoms šeimai, ji pristatė ,,šeima-šeimai“ modelį, o taip pat, laiko banko metodą, taikomą dienos centre psichikos sutrikimų turintiems žmonėms.
Susitikome su Alice Faulkner, atstovaujančia švietimo paslaugas teikiančią organizaciją. Organizacijos misija – ugdyti vaikų verslumo įgūdžius ir kompetencijas. Alice Faulkner pristatė organizacijos veiklą, papasakojo apie sukurtą verslumo mokymo modelį ir programas, taikomas mokyklose įvairaus amžiaus vaikams. Verslumo mokymo programos paslaugas perka tėvai, vienam vaikui šie mokymai kainuoja 20-40 svarų per metus. Jei šeima neturi pinigų, tokiems mokiniams paslaugą perka savivaldybė. Gautą pelną organizacija skiria švietimui.
Įspūdį paliko ,,Building Bloqs“ – socialinis bendruomeninis verslas, atviros prieigos dirbtuvės. Socialinio verslo įkūrėjas Al Parra papasakojo, kad įmonė patalpas veiklai nuomoja iš privataus asmens. Šiose dirbtuvėse veikia medžio, metalo, siuvimo ir lazerio cechai, kuriuose bendruomenės nariai: baldų dizaineriai ir gamintojai, kalviai, dviračių gamintojai, siuvėjai, rūbų dizaineriai ir t.t., už tam tikrą mokestį gali naudotis įmonės įranga ir įgyvendinti įvairius užsakymus. Čia pat gali įsigyti reikalingų medžiagų. Šiuo metu įmonei priklauso 120 narių. Tai puiki galimybė šiomis paslaugomis besinaudojantiems bendruomenės nariams turėti darbo vietą ar ateityje sukurti savo verslą. Jau artimiausiu metu ketinama plėsti veiklą, papildomai įkuriant keramikos, plastiko, automobilių taisymo, elektronikos dirbtuves.
Paskutinė vizito diena buvo skirta grupės pažintinio vizito bei tolimesnės veiklos aptarimui.
Susipažinimas su socialinio verslo praktikomis praplėtė žinias apie socialinį verslą, atskleidė jo aktualumą, plėtros potencialą, o taip pat supratimą, kad perspektyvos socialinio verslo kūrimuisi priklauso ne tik nuo valdžios institucijų sprendimų, bet ir nuo kiekvieno iš mūsų iniciatyvos prisidėti prie bendruomenės gyvenimo gerinimo ir socialinių problemų sprendimo.
Informaciją parengė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos
skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Jakštaitė-Rouda.
Autorės nuotraukos