Buvo laikas, kai pro Zadvarninkus, Trūdus ir Ragaučiną dundėjo siaurasis geležinkelis. Jis vežė žmones, krovinius ir buvo svarbi šio krašto gyvenimo dalis. Bėgiai šiandien jau išardyti, tačiau prisiminimai liko žmonėse, vietovardžiuose, senose nuotraukose ir pasakojimuose. Iš noro šią atmintį išsaugoti ir perduoti kitiems gimė projektas „Pažink savo kraštą“, kurį kartu įgyvendino Zadvarninkų kaimo bendruomenė „Uždvaris“, Trūdų bendruomenė ir Ragaučinos kaimo bendruomenė „Prie siauruko“. Projektas buvo skirtas siaurojo geležinkelio istorijai atgaivinti ir šiuolaikiškai pristatyti vietos gyventojams bei lankytojams. Kartu jis tapo proga bendruomenėms susitikti, daugiau judėti, pažinti savo aplinką, kalbėtis apie atsakingesnį vartojimą, tvaresnį laisvalaikį ir bendrystės svarbą kaimo vietovėse.
Viena pirmųjų projekto veiklų – interaktyvių informacinių stendų su QR kodais įrengimas buvusio geležinkelio trasoje. Nuskenavę QR kodus lankytojai gali susipažinti su skaitmenine medžiaga apie siauruką: istoriniais vaizdais, pasakojimais, personažais ir garsine informacija apie siaurojo geležinkelio kasdienybę. Tai leido krašto istoriją pateikti patogiai ir šiuolaikiškai, kartu sumažinant perteklinės spausdintos informacijos poreikį. Projekto širdimi tapo dvi ekologinių žygių dienos. Dalyviai – šeimos su vaikais, jaunimas, senjorai ir kiti krašto istorijai neabejingi žmonės – ėjo buvusiu siaurojo geležinkelio maršrutu per rudeniškai nuspalvintą gamtą. Gidas Marius pasakojo apie vietoves, žmones ir siauruko kelią, o ypatingą jausmą žygiams suteikė buvusio siauruko darbuotojo Juozo Macijausko prisiminimai. Jo pasakojimai leido istoriją išgirsti gyvai – ne iš vadovėlio, o iš žmogaus, kuris pats buvo jos dalimi. Šie žygiai buvo svarbūs ne tik kaip pažintinė veikla. Jie skatino aktyvų laisvalaikį, buvimą gryname ore, judėjimą gamtoje ir bendravimą. Tokios veiklos prisideda prie geresnės fizinės ir emocinės savijautos, ypač kaimo vietovėse, kur bendri susitikimai ir veiklos yra svarbi bendruomeninio gyvenimo dalis. Žygių metu dalyviai taip pat turėjo galimybę išbandyti mini saulės baterijas ir praktiškai pamatyti, kaip gali būti naudojama atsinaujinanti energija. Paprastas bet prasmingas būdas kalbėti apie tvaresnius sprendimus kasdienėje aplinkoje – nuo energijos taupymo iki atsakingesnio požiūrio į gamtos išteklius. Kad pažinimas būtų įdomesnis ir vaikams, ir suaugusiesiems, maršrute buvo paslėpti simboliniai lobiai, parengti žinių patikrinimo žaidimai. Dalyviai, įveikę užduotis, gavo simbolines „Siauruko licencijas“. Taip krašto istorija buvo pristatyta ne sausai, o per patirtį, žaidimą ir atradimo džiaugsmą. Projekto metu parengti informaciniai leidiniai apie Zadvarninkus, Ragaučiną ir Trūdus. Leidiniai papildyti QR kodais, todėl skaitytojai gali lengvai pasiekti papildomą informaciją. Tai svarbu ne tik atvykstantiems lankytojams, bet ir patiems vietos gyventojams – tokia medžiaga padeda iš naujo pamatyti savo kraštą, prisiminti žmones, vietas ir istorijas, kurios dažnai lieka kasdienybės paraštėse.
Trūdų kaime surengtos edukacinės amatų dirbtuvės. Jų metu dalyviai išbandė kalvystę, molio lipdymą, žvakių liejimą, juostų pynimą ir kitus amatus. Žmonės kūrė savo rankomis, mokėsi, bendravo, dalijosi patirtimi. Tokios veiklos primena rankų darbo, vietos tradicijų ir atsakingo vartojimo vertę. Kai pats pamatai, kiek pastangų reikia daiktui sukurti, kitaip imi vertinti ir darbą, ir medžiagas, ir tai, ką kasdien naudojame. Didelio susidomėjimo sulaukė renginys „Ilgiausias kepsninių traukinys“. Kiekviena kepsninė tapo savita stotele su savo tema, o dalyviai keliavo nuo vienos prie kitos, skenavo QR kodus, dalyvavo teminėse veiklose, bendravo ir dalijosi šventės akimirkomis. Šiame renginyje maistas tapo ne tik vaišėmis, bet ir bendrystės dalimi – proga susitikti, kalbėtis, dalintis ir kartu kurti šventę. Bendruomeniniuose renginiuose maisto tema yra labai artima žmonėms. Tokios veiklos leidžia kalbėti apie atsakingą požiūrį į maistą: planuoti vaišes pagal realų poreikį, vengti pertekliaus, skatinti dalijimąsi ir nešvaistymą. Nors projektas nebuvo skirtas maisto produktų gamybai ar tiekimui, jis prisidėjo prie sąmoningesnio požiūrio į maisto vartojimą bendruomeninėje aplinkoje. Projekto veiklose buvo skiriama dėmesio ir tvaresniam gyvenimo būdui. Žygiai, edukacijos, QR kodais papildyta informacija, atsinaujinančios energijos pristatymas, bendruomeniniai susitikimai ir atsakingo vartojimo temos sudarė galimybę apie tvarumą kalbėti paprastai, suprantamai ir per praktines patirtis. Projekto pabaigoje visos trys bendruomenės susirinko į baigiamąją vakaronę. Jos metu buvo apžvelgtos įgyvendintos veiklos, peržiūrėta vaizdo medžiaga, vyko pokalbiai su istorijos tyrėjais ir siauruko specialistais. Skambėjo muzika, vyko šokiai, o vaikų kūrybinės dirbtuvės papildė „Atminties sieną“ – bendrų prisiminimų simbolį. Renginys buvo transliuojamas internetu, todėl jame galėjo dalyvauti ir tie, kurie negalėjo atvykti gyvai. Tokie susitikimai svarbūs ne tik kultūrine prasme. Jie stiprina žmonių emocinę gerovę, mažina atskirtį, sudaro sąlygas skirtingoms kartoms susitikti ir veikti kartu. Sveikata plačiąja prasme yra ne tik mityba ar fizinis aktyvumas. Tai ir buvimas tarp žmonių, priklausymo bendruomenei jausmas, galimybė dalyvauti, prisidėti ir jaustis reikalingam. Projekto dalyviai vyko ir į pažintinę kelionę į Anykščius. Kelionės metu susipažinta su siauruko integracija į turizmo rinką, lankytas Siauruko muziejus, važiuota autentišku traukiniu, aplankyti žymūs objektai, klausytasi gido pasakojimų. Ši patirtis leido geriau suprasti, kaip kultūros paveldas gali būti pritaikomas lankytojams, edukacijoms ir vietos turizmui.
Visa projekto metu sukaupta medžiaga – nuotraukos, interviu, pasakojimai ir kiti istoriniai šaltiniai – kaupiama viešai prieinamame „Facebook“ puslapyje „Siauruko keliu“. Tai erdvė, kurioje siauruko istorija gali būti toliau saugoma, pildoma ir perduodama kitiems. Į projekto veiklas įsitraukė įvairaus amžiaus dalyviai, tarp jų ir jaunimas. Veiklos buvo organizuojamos taip, kad jose galėtų dalyvauti visi norintys bendruomenių nariai ir svečiai. Tai padėjo stiprinti bendruomenių atvirumą, įtrauktį ir tarpusavio ryšius. Projekto „Pažink savo kraštą“ veiklos skatino aktyvų laisvalaikį, buvimą gamtoje, atsakingesnį vartojimą, tvaresnį informacijos pateikimą, sąmoningesnį požiūrį į maistą bendruomeniniuose renginiuose, emocinę gerovę ir vietos tradicijų puoselėjimą. Svarbu, kad susitelkusios trys bendruomenės, atgaivino siauruko istoriją ir sukūrė naujas tradicijas, kurios, tikime, gyvuos dar ilgai.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, paramą administruojant Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.
